- pakaunė
- pakaunė̃ sf. (3b) apylinkė arti Kaũno: Be batų, be šilto palto drėgnoj pakaunės lūšnelėj man būdavo žiemą šalta rš. Prasidėjo jie (streikai) pirmiausia pačioj pakaunėj ir iš ten kas kartą vis labiau platinasi po visą Suvalkų guberniją rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.